atjėgti — atjė̃gti, ia, àtjėgė intr. 1. J atgauti jėgas, atgauti sąmonę. 2. LVI162 nuvokti, suprasti. jėgti; atjėgti; įjėgti; išjėgti; nujėgti; pajėgti; prajėgti … Dictionary of the Lithuanian Language
išjėgti — išjė̃gti, ia, ìšjėgė intr. išgalėti: Senysta mano – neišjėgiù Š. Pačios kokį darbą pradėt jos visai neišjėgia BsMtII196. Ir daugiaus kaip išjėgė, jie patys buvo gatavi RB2PvK8,3. Jau neišjėgė [ligonis] burnoje apversti pamėlusio liežuvio rš.… … Dictionary of the Lithuanian Language
nujėgti — nujė̃gti, ia (nùjėgia), nùjėgė intr., tr. 1. CII696, Lex94, KI91 įstengti, pagalėti: Nujėgiu, drūts esmi MŽ451. Man juokai, kad tokia jauna, o jau taip nieko nenujė̃gia Jrb. Vyras esi nujė̃giąs, ramdyti karus mokąs PG276. Oi mergele lelijėle,… … Dictionary of the Lithuanian Language
pajėgti — pajė̃gti, ia, pàjėgė intr. J.Jabl įstengti, galėti, turėti jėgų: Ištesėti gali tas, kas pajė̃gia, bet, kas pajė̃gia, ne visados ištesi FT. Jei pajėgiù, tai dirbu, nepajėgiù – nedirbu Vlkv. Nieko negaliu, ba nepajėgiù Vlkv. Eina prie darbo,… … Dictionary of the Lithuanian Language
prajėgti — prajė̃gti, ia, pràjėgė tr. galėti padaryti: Tu prajėgi darbą, o ana prameigia J(Als). jėgti; atjėgti; įjėgti; išjėgti; nujėgti; pajėgti; prajėgti … Dictionary of the Lithuanian Language